Žmogaus mikrobiota – vieninga ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmų visuma. Nors daugiausia – 70 proc. – mikroorganizmų yra žarnyne, tačiau jų yra ir ant odos, burnoje, plaučiuose, lytiniuose organuose. Svarbu, kad visos žmogaus mikrobiotos yra susijusios. Kai mikrobiota yra subalansuota, ji darniai bendradarbiauja su mūsų organizmu ir jo mikrobų bendruomene. Organizmas aprūpina mikroorganizmus „maistu ir stogu“, o pastarieji atlieka daugybę svarbių funkcijų: dalyvauja virškinimo procese, padeda įsisavinti maistines medžiagas, užtikrina žarnyno sienelių nepralaidumą, kovoja su nepageidaujamais mikrobais, daro didelę įtaką imuninės sistemos atsparumui.

Nors antibiotikai išnaikina už infekciją atsakingus patogenus, jie taip pat gali sunaikinti kai kurias naudingas mikrobiotos bakterijas, sistemingai sukeldami įvairaus laipsnio disbalansą šioje ekosistemoje. Šis disbalansas (disbiozė) sukelia su antibiotikais susijusi viduriavimą, nes pažeista žarnyno mikrobiota blogiau atlieka savo apsaugines funkcijas. Taip užsiveda žalingi procesai: dėl ligos vartojami antibiotikai pažeidžia mikrobiotą ir tai sukelia viduriavimą, kuris sukelia disbiozę. To priežastis: padažnėjus tuštinimuisi, iš organizmo pasišalina ne tik kenksmingos medžiagos, bet ir dalis gerųjų bakterijų.

Viena antibiotikų vartojimo pasekmių – su antibiotikais susijęs viduriavimas, kuris gali pasireikšti 5-35 proc. pacientų ir iki 80 proc. vaikų, gydomų antibiotikais. Antibiotikų sukeltas viduriavimas paprastai savaime praeina per kelias dienas, tačiau kai kurios viduriavimo formos gali būti sunkesnės. Apie 10-20 proc. viduriavimą sukelia  Clostridioides difficile (C. difficile) infekcija. Šios bakterijos kolonizacija žarnyno mikrobiotoje sukelia uždegiminę reakciją, kurios klinikinės pasekmės svyruoja nuo vidutinio sunkumo viduriavimo iki daug rimtesnių simptomų, įskaitant mirtį.

Atkurti mikrobiotos  pusiausvyrą gali prireikti laiko. Nors žarnyno mikrobiota turi tam tikrą atsparumo laipsnį (t.y. jos sudėtis grįžta į panašią, buvusią prieš antibiotikų sukeltą disbalansą), ji ne visada visiškai atsistato. Naujausi tyrimai parodė, kad antibiotikai gali pakeisti bakterijų įvairovę ir gausą, ir šis disbalansas gali užsitęsti (paprastai 8-12 savaičių po gydymo pabaigos).

Perinatalinis laikotarpis, kuriam būdingas žarnyno mikrobiotos vystymasis ir imuninės sistemos brendimas, yra ypač jautrus laikotarpis. Yra duomenų, kad šiuo laikotarpiu su antibiotikais susijusi disbiozė yra tam tikrų lėtinių ligų (nutukimo, cukrinio diabeto, astmos, uždegiminės žarnyno ligos)  vystymosi rizikos veiksnys. Mokslinėje literatūroje patvirtinta, kad perinatalinis antibiotikų poveikis sutrikdo žarnyno mikrobiotos formavimąsi ir gali turėti įtakos vaiko sveikatai viso jo augimo metu.

Danijoje ir Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai, kurie ankstyvame amžiuje vartojo antibiotikų, turi didesnę riziką susirgti celiakija – žarnyno sutrikimu, kurį sukelia glitimo absorbcija. Antibiotikų vartojimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali būti susijęs su vėlesniu astmos, uždegiminės kvėpavimo sistemos ligos, išsivystymu. Žarnyno ir nosies mikrobiotos pakitimai pripažįstami šios ligos vystymosi rizikos veiksniu ir jos sunkumo rodikliu. Tačiau mokslas vis dar stengiasi paaiškinti šių koreliacijų mechanizmus. Kartu mokslo bendruomenė aktyviai ieško strategijų, kaip atkurti žarnyno mikrobiotą.

 

Probiotikų vaidmuo

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, yra naudingi šeimininko sveikatai. Daugybė tyrimų parodė, kad probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikrobiotą, o kai kurie probiotikai pasirodė esą veiksmingi užkertant kelią ir gydant antibiotikų sukeltą viduriavimą.

 

Šaltinis:

Conteville LC, Vicente ACP. Skin exposure to sunlight: a factor modulating the human gut microbiome composition [published online ahead of print, 2020 Apr 27]. Gut Microbes. 2020 Sep 2;11(5):1135-1138.

ID: c955c923